Anekdotai apie gyvūnus

Mažas vėžliukas kabarojasi į medį. Sunkiai jam sekasi, bet šiaip taip užlipo iki pirmos šakos. Tada šoka žemyn ir bando skristi. Nukrenta ant žemės, apsidaužo visas. Bet ir vėl ryžtingai lipa į medį. Ir procedūra kartojasi iš pradžių.
Ant gretimo medžio šakos tupi du paukščiai stebi vėžliuko pastangas ir kalbasi:
-Žinai, gal pasakykime jam, kad jis įsūnytas.

Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
-Mieloji, katinas namie?
-Na, taip, o ką?
-Pakviesk tą py***ą prie telefono, aš pasiklydau!

- Saulele?
- Ką, katinėli?
- Zuikute, padaryk pusryčius?
- Gerai, meškiuk.
- Ačiū, zylute.
- Nėr už ką, ožiuk.
- Myliu tave, pelyte.
- Aš tave irgi, kiškuti.
- Pala... Prisipažink, tu irgi neatsimeni, kuo aš vardu?

Ant upėje drybsančio krokodilo užšoko varlė. Tiesiai ant jo snukio šleptelėjo. Susinervinusi baisiausiai, viskuo gyvenime nepatenkinta. Patupėjo, pasidairė ir kvaksi pasipiktinusi:
- Na ir gyvenimas, blyn. Uodai baigėsi, vanduo šaltas, gyventi nėra kur... O čia dar ir tas krokodilas prie šiknos prilipo...

Dvi sraigės kalbasi:
- Žinai, vakar radau vieną tokį sodą. Ten tiek kopūstų...
- A, žinau tą sodą. Bet ten labai piktas sarginis šuo, tu nebijai?
- O ko bijoti? Tas šuo toks lėtas, kad kol pradės mus vytis, mūsų ten nei kvapo neliks.

Eina ežiukas mišku ir kartoja sau:
- Aš stiprus, aš stiprus, aš labai stiprus.
Ateina iš priekio meška, pasižiūrėjo į ežiuką ir, kad spirs - tas ir nuskrido.
Atsistojo ežiukas, nusivalė dulkes ir tarė sau:
- Tačiau labai lengvas...

Atvažiuoja ežys su naujausiu BMW, o vilkas ir sako:
– Iš kur gavai,gal pavogei?
Ežiukas pagalvojo ir atrėžė:
– Nereikia gert, vilke.
Kitą dieną atskrenda vilkas su reaktyviniu lėktuvu. Ežys apstulbęs sako:
– Iš kur gavai?
Vilkas atsako:
– Butelius pridaviau.

Vienas vyras, keliavęs per stepę, staiga pastebėjo, kad jį apsupo būrys liūtų. Iš nevilties žmogelis išsitraukė lūpinę armonikėlę ir ėmė groti. Ir keistas dalykas! Liūtai sutūpė aplink jį ir ėmė klausytis muzikos. Bet čia atėjo dar vienas liūtas nudrožė tiesiai ant žmogelio ir prarijo jį.
Vienas liūtas iš būrelio liūdnai burbtelėjo:
-Tas kurčias kvailys visada sugadina mums linksmybes...

Buvo kapitonas ir papūga. Papūga temokėjo žodžius "Ką" ir "Aha".
Kapitonas:
- Papūga?
- Ką?
- Ar šioje saloje yra lobis?
- Aha
Išbėgo kapitonas lobio ieškoti. Nerado. Geriau apieškojo, neranda. Vėl eina pas papūgą.
- Papūga?
- Ką? - Ar tu mane apgavai?
- Aha.

Buvo ežiukas, kuris kvėpavo per užpakalį.
Atsisėdo ant kelmo ir pradėjo dusti.
Gerai, kad pro šalį ėjo Petriukas ir padarė dirbtinį kvėpavimą.