Įvairūs anekdotai

Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save
tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nuzvelgė
lagaminą.
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko
aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą
bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais
jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino
ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tukst. dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkst. grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir ji jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek
užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui lažinames iš 25 tukst. dolerių, kad pas jūsų kiaušiniai paplokšti, – siūlo bobule.
- Kaip paplokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinames? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkst. dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukst. dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia
gali būti, kad taip lengvai 25 tukst. dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes,
atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip
kiaušiniai, nei paplokšti nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykstė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštelninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkst. dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!

Elgeta sako:
- Pone, aš visą savaitę nemačiau mėsos!
- Maryte, parodyk jam kotletą!

Mielas Kalėdų Seneli,
Kiniški fejerverkai, kuriuos tu man padovanojai pernai, labai patiko. Šioms Kalėdoms labai prašau padovanok man du kairės rankos pirštukus…

Vaikai klausia tėvo:
- Ar tiesa, kad Dievas mumis rūpinasi?
- Taip tiesa.
- O ar tiesa, kad mus atnešė gandras?
- Taip.
- O dovanas dalina Kalėdų Senelis?
- Taip.
- Tai kam tada judu su mama reikalingi?

Miškas. Viena Šalia auga baravykas ir musmerė. Iš toli pasigirsta grybautojų balsai.
Musmirė ironiškai:
-Dabar kažkam su peliu per kaklą.
Baravykas:
-Kažkam iš kojos per snukį

kalbasi du bičiuliai:
- ka darytum, jei dykumoj sutiktum nuodingą gyvatę?
- aš ją nušaučiau.
- o jei neturėtum šautuvo?
- aš ją nudurčiau.
- o jei neturėtum peilio?
- klausyk, kieno tu pusėje mano ar gyvates??

Pasikvecia Kunigas Zakristijona ir klausia!
-Kas is rusio vagia vyna?
Zakristijonas:
-Ka ka saket labai nesigirdi.
-Kas is rusio vagia vyna?
-nieko nesigirdi.
Kunigas vel:
-Kas is rusio vagia vyna?
-nieko nesigirdi. gal pasikeiciam vietom sako Zakristijonas.
Pasikeitia ir dabar Zakristijonas sako:
-Kas Miega Su Mano Zmona?
Kunigas:
-Ne nu rimtai cia nieko nesigirdi!

Ateina žmogus pas daktarą ir sako :
- Daktare, man kažkas šiknoj negerai..
- O kas ten gali būti gero?

Važiuoja anūkė mašina, o močiutė už vairo.
- Močiute, aš labai bijaau..
- Tai tu daryk kaip aš, vaikeli. Užsimerk!

Lipa du vyrai į labai labai aukštą kalną žiemą.
Vienas murma:
- Pa...pa...pa...
-Pasakysi kai užlipsim.
Užlipę.
- Na tai ką norėjai pasakyti?
- Pa...pa...palikome palapinę apačioje.
- Na tai lipam atgal pasiimti jos.
Kalno viduryje:
- Pa...pa...pa...
- Pasakysi kai nulipsim.
Nulipę.
- Na sakyk ką norėjai pasakyti.
- Pa...pa...pajuokavau.