Ilgiausi anekdotai

Kovo 1 d.
Valio mums pasiūlė gerą sutartį! Statysime dvylikos aukštų gyvenamąjį namą! Iš džiaugsmo išgėrėme dvi dėžes alaus.

Kovo 2 d.
Užsakovui nepatinka, jog baigsime tada, kai baigsime. Jis prašo konkretesnių terminu. Tamsūs žmonės užsakovai, jie visiškai neišmano šiuolaikinių technologijų.

Kovo 3 d.
Planavome terminus, išgėrėme tris dėžes alaus. Petras sako, jog darbo yra keturiems mėnesiams. Iš tiesų - aštuoniems. Užrašėme 12, nors, regis, anksčiau nei per 16 vargu ar spėsime…

Kovo 4 d.
Švenčiame pasirašę sutartį.

Kovo 5 d.
Švenčiame pasirašę sutartį.

Kovo 6 d.
Petras pardavė tuščius butelius.

Kovo 7 d.
Tęsiame išgertuves už pinigus, gautus Petrui pardavus butelius.

Kovo 8 d.
Švenčiame Moters dieną. Moterų neturime - šventės niekas negadina.

Kovo 9 d.
Bandėme prisiminti, ką vakar šventėme. Atėjo Aleksas. Sakė, jog reikėtų pradėti dirbti. Pasiuntėme jį toliau. Žaidžiame ,,Quake”.

Balandžio1 d.
Atėjo Jonas ir pasakė, jog reikia pradėti dirbti. Įdomu, ką jis nori balandžio 1-ąją apgauti?

Balandžio 2 d.
Petras sako, jog reikia pradėti dirbti. Ar jie visi susitarę? Pasirinkome vietą, aptvėrėme tvora, pakabinome ant jos spalvotus plakatus ,,Stato kompanija ,,Namų statyba” (http://www.namustatyba.lt). Patenkinti sėdime, žaidžiame ,,Quake”.

Balandžio 20 d.
Atvyko užsakovas, teiravosi, kaip sekasi. Pasodinome jį prie kompiuterio, leidome mus nugalėti. Išėjo labai patenkintas. Bet, atrodo, tikrai laikas pradėti dirbti…

Balandžio 21 d.
Svarstėme projektą. Jonas siūlo naudoti blokinę architektūrą. Petras sako, kad blokai per dideli ir blogai jungiami, viduje daug nereikalingų elementų, be to, neaišku, kokie jų viduje įtrūkimai ir lūžiai. Tvirtina, jog iš blokų stato tik lameriai. Jis nori viską statyti iš plytų, nors tai ilgiau truks. Patį radikaliausią projektą pasiūlė Aleksas. Jis girdėjo, kad Amerikoje populiaru statyti keliasdešimt medinių namukų ir sujungti juos požeminiais koridoriais. Priminėme jam, kad užsakovas prašė būtent dvylikos aukštų namo. Jis nenorėjo sutikti, stumdėsi ir draskėsi, šūkavo, kad užsakovai yra tikri stabdžiai ir jų klauso tik lameriai. Diskutuojant baigėsi alus, nutarėme pratęsti rytoj.

Balandžio 22 d.
Bandėme išspręsti klausimą žaisdami ,,Quake”. Aleksą ir jo kotedžus nugalėjome iš karto, bet Jono ir Petro vienas statys pagal savo planą, o paskui bandysime viską sujungti taip, kad
nenuvirstų.

Balandžio 23 d.
Entuziastingai pradėjome statybas.

Balandžio 30 d.
Pirmas aukštas baigtas! Parodėme užsakovui. Jis teiravosi, kodėl skirtingas kambarių lubų aukštis, kodėl iš sienų krenta plytos, o namas be laiptinės ir laipioti reikia pro langą? Paaiškinome, jog tai - negalutinė versija. Einame švęsti. Esame labai savimi patenkinti.

Gegužės 10 d.
Petras išsiblaivė pirmas ir ilgai keikėsi. Mes jau galvojome, kad Aleksas išgėrė visą alų, bet, pasirodo, dar blogiau. Pamiršome pakloti pamatus, projekte jie, žinoma, numatyti, bet aprašymus juk skaito tik lameriai…

Gegužės 11 d.
Griovėme pirmą aukštą, gaila… Kita vertus, gerai, kad nepradėjome dirbti anksčiau - tiek pastangų būtų veltui.

Liepos 7 d.
Dirbame. Petras baigia antrą aukštą, Jonas - penktą. Aleksas pastatė lifto šachtą iki devinto aukšto. Dabar ji styro virš visos konstrukcijos ir įtartinai linguoja. Laikinai parėmėme medinėmis atramomis.

Liepos 17 d.
Aleksas stato pastogę ir stogą. Kadangi viršutinių aukštų dar nėra, tai stato ant žemės. Paskui pakelsime kranu. Na, bent Aleksas tikisi, kad taip ir bus.

Rugpjūčio 13 d.
Jonas nesujungia blokų, yra didesnis nei metro tarpas. Kadangi tinkamo dydžio bloko nėra, jonas pasikvietė Petrą ir paprašė užkimšti skylę plytomis. Petras pareiškė, kad nežinant vidinės blokų ir plokščių architektūros nepavyks.

Rugpjūčio 14 d.
Sulaužėme kelias plokštes, kad Petras galėtų išsiaiškinti vidinę plokščių struktūrą. Petras keikiasi ir rėkia, kad plokščių projektuotojai - lameriai.

Rugpjūčio 17 d.
Petras užmūrijo skylę, bet likę blokai persikreipė ir iš jų styro laidai. Teko juos surišti mazgu ir pakabinti lauke. Petras apvyniojo juos izoliacine juostele ir pareiškė, kad jei nepradės lyti, bus gerai.

Rugsėjo 1 d.
Statybos kombinatas pradėjo gaminti naujesnius blokus - tvirtesnius ir su vidinėmis pertvaromis. Tačiau pagal matmenis jie neatitinka prieš tai buvusių ir yra triskart sunkesni. Jonas norėjo nugriauti viską, ką pastatėme, ir statyti iš naujų blokų. Vos jį atkalbėjome, be to, pamatas neišlaikytų tokio svorio. Įdomu, ką sau galvoja kombinato darbuotojai?

Rugsėjo 16 d.
Atbėgo Aleksas ir pasiūlė keičiamo dydžio langus. Sako, kad užsakovui labai patiks. Pasakėme jam, kad neišsišoktų.

Spalio 2 d.
Petras pastatė namą iki penkto aukšto. Jis labai savimi patenkintas. Pasakėme jam, kad jo statyta siena pasviru-si 40 laipsnių kampu. Iš pradžių jis keikėsi, rėkė, vadino mus lameriais, teigė, jog nieko nesuprantame. Vėliau nusiramino ir pažadėjo pagalvoti.

Spalio 3 d.
Atvyko užsakovas ir paklausė, kodėl siena pasvirusi. Paaiškinome jam, kad veikia Kornulio jėga. Jis mūsų išklausė ir pareiškė, kad to jis, žinoma, neišmano, tačiau kaimynų namo siena statmena, o ne pasvirusi. Velniai griebtų, nemėgstu protingų užsakovų. O Aleksas - idiotas! Leptelėjo užsakovui apie kintamo dydžio langus. Užsakovas užsidegė, pasakė, kad taip ir padarytume.

Spalio 4 d.
Paklausėme Alekso, ar dėl jo langų reikės viską griauti. Sakė, jog ne, nes esą yra tokia nedokumentuota blokų funkcija. Plytinei namo pusei tai, žinoma, negalioja.

Spalio 5 d.
Petras pripažino, kad dėl sienos kyla daug rūpesčių. Turbūt ne taip padėjo plytą, tačiau, norint nustatyti kurią, reikia patikrinti visas. Paprasčiau viską išardyti ir statyti iš naujo.

Spalio 6 d.
Bandėme įtikinti Petrą, jog visko iš plytų jis pastatyti nespės. Skaičius įrodinėjome naudodamiesi skaičiuotuvu. Petras keikėsi ir šaukė, kad skaičiuotuvą sugalvojo lameriai. Vėliau sutiko, kad viską teks statyti iš blokų, ir išėjo gerti.

Spalio 8 d.
Griovėme plytinę namo dalį, netyčia apgadinome blokinę. Dabar viskas svyruoja ir keistai traška… Parėmėme sijomis ir nutarėme pažaisti ,,Quake”.

Spalio 17 d.
Grįžo Petras, tęsiame darbus.

Lapkričio 11 d.
Švenčiame. Komunistų neturime - šventės niekas negadina.

Lapkričio 15 d.
Prisiminėme, kad mūsų kranas kelia tik iki aštunto aukšto. Išsiuntėme Joną naujo krano, o mes žaidžiame ,,Quake”. Aleksas nugalėjo Petrą! Šaunu, auga pamaina.

Lapkričio 18 d.
Grįžo Jonas, krano negavo, tačiau rado galingą ekskavatorių. Siūlo iškasti šachtą ir ten pastatyti namą -sutartyje juk neparašyta, kad namas turi būti dvylikos aukštų virš žemės paviršiaus! Vos jį atkalbėjome.

Lapkričio 25 d.
Sėdėjome ir galvojome, ką daryti su kranu. Išgėrę paskutinį butelį alaus, nusprendėme. Metėme pagrindines statybas, šalia statome keturių aukštų namą, kraną užtempsime ant jo viršaus.

Gruodžio 25 d.
Švenčiame Kalėdas. Katalikų neturime - šventės niekas negadina.

Sausio 14 d.
Nieko neprisimenu, skauda galvą. Įdomu, kurie dabar metai?!

Vasario 2 d.
Pagaliau baigėme statyti dvyliktą aukštą. Bandome pritvirtinti Alekso pasiūlytą stogą.

Vasario 3 d.
Aleksas - lameris! Stogas visą laiką krypsta Į šoną. Svarstome, ką daryti, laikinai jį parėmėme kranu.

Vasario 4 d.
Aleksas tvirtina, jog jis nekaltas, nes Jono statyta namo dalis yra keturiais metrais aukštesnė ir penkiais metrais platesnė nei Petro. Pasirodo, jie statė sienas iš skirtingų blokų. Tačiau Aleksas - kvailys, jo pasiūlytas stogas netinka nė vienam variantui. Tarp kitko, lifto šachta taip pat.

Vasario 5 d.
Šiaip taip pritvirtinome stogą. Petras sakė, kad jis laikysis, jei nesnigs.


Vasario 7 d.
Pradėjo snigti.

Vasario 10 d.
Sukurpėme stogą iš faneros, nudažėme kaip skardą. Tikėkimės, kad užsakovas nepastebės.

Vasario 11 d.
Bandėme liftą. Jis sustoja tarp aukštų, į lyginius aukštus iš jo tenka lipti keturiomis, o į nelyginius - tik pašokus. Tai reikėtų paminėti dokumentuose.

Vasario 12 d.
Liftas važiuoja labai lėtai. Petras visus keikia ir vadina lameriais.

Vasario 13 d.
Petras optimizavo liftą. Šis įsibėgėjo, pramušė stogą ir nuskrido nežinoma kryptimi. Gerai, kad stogas fanerinis, greitai suremontuosime. Tik gaila, kad lifto šachta sugriuvo… Prisiminėme, kad taip ir nepakeitėme medinių atramų į ką nors tvirtesnio. Kita vertus, laipioti laiptais sveika.

Vasario 15 d.
Vyksta apdailos darbai, kažkur dingsta tinkuotojai ir dažytojai. Susitarėme, kad atsiųstų dar.

Vasario 17 d.
Išsiaiškinome, kad dėl Jono kaltės durys nuo antro iki šešto aukšto atsidaro tik į vieną pusę. Todėl tuose aukštuose yra visi dažytojai ir tinkuotojai, nes išeiti atgal jie negali. Jonas pažadėjo viską sutvarkyti. Kol kas maitiname žmones per orlaides.

Vasario 20 d.
Aleksas pagaliau baigė savo langus, juos išbandėme. Pasirodė, kad keičiant lango dydį dūžta stiklai. Be to, pastebėjome kelis šalutinius poveikius. Pavyzdžiui, į vieno buto miegamąjį gali įvažiuoti

Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save
tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nuzvelgė
lagaminą.
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko
aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą
bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais
jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino
ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tukst. dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkst. grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir ji jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek
užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui lažinames iš 25 tukst. dolerių, kad pas jūsų kiaušiniai paplokšti, – siūlo bobule.
- Kaip paplokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinames? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkst. dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukst. dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia
gali būti, kad taip lengvai 25 tukst. dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes,
atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip
kiaušiniai, nei paplokšti nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykstė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštelninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkst. dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!

Sėdi dviese - paniurę, su skaudančiom galvom.
- O paskui kur mes ėjome?
- Namo.
- Na, grįžome namo...
- Ne iš karto. Iš pradžių užsukome į baldų parduotuvę.
- Taip?.. O ko? Ar aš norėjau ką nors nusipirkti... ar?
- Ką ten pirkti! Jūs norėjote nusirengti ir viską sukabinti jų spinton.
- Na?
- O jie neleido.
- Na?
- Na, ten jūsų dantis liko.
- Taip?.. (Čiupinėja.) Žiūrėk tu man! O rankove kur?
- Muziejuje.
- Ką?
- Pas juos stovėjo lova, dar carinė, ko gero. Jūs mėginote ją pasikloti.
- O kodėl visa tai mėlyna?
- Jie protokola norėjo surašyti, o jūs neleidote.
- Na, ir kas?
- Na, ir visą jų rašalą išgėrėte.
- Aha... Na, ačiū, aiškėja. (Išsitraukia iš kišenės lempučių ir balionų girliandą.) Tikriausia dar ant eglutės užlėkiau?
- Kad ne... Nūnai vasara.
- Taip?.. O čia dar raidės kažkokios... Jaučiu, spaudžia. (Ištraukia raides "GASTRO".)
- Tikriausiai reklama... Su kažkuo susiginčijote, kad jūs alpinistas.
- Koks aš alpinistas!
- Argi supaisysi? Jūs vokiškai kalbėjote.
- Vokiškai?.. Ir vokiečiai mane suprato?
- Tikriausiai... Jie irgi rusai, be to, išgėrę.
- Taip?.. O tu kas toks?
- Šiaip... Vytia.
- Vytia?.. O ką, gal mes su tavim vienoje mokykloje mokėmės?
- Ne...
- Gal drauge dirbome?
- Ne... Mes tik vakar susipažinome.
- A... Tu Kostia?
- Ne, Vytia.
- Na, gerai... Pasilinksminome, metas į darbą.
- Nereikia. Jūs metėte darbą.
- Kada?
- Vakar. Jūs užėjote pas direktorių į namus...
- Ir tu ėjai?
- Na, taip... Aš gi jums pinigų paskolinau.
- Daug?
- Keturiasdešimt rublių. Jūs juos savo draugams atidavėte.
- Kokiems draugams? Tu juos atsimeni?
- Ne... Stotyje... Jie rengėsi išvažiuoti.
- O aš - ką, juos išlydėjau?
- Aš maniau, kad jie jus išlydi. Pirma jūs įsėdote į vagoną - jie jus išbučiavo, paskui jie įsėdo - jūs visus bučiavote...
- O traukinys - kur išvažiavo?
- Taigi greitai išvažiavo...
- Na, gerai... Pabandysiu namo. (Keliasi, ištraukia raides "NOMAS".)
- Ką jums namie veikti? Žmonai pasakėte, kad išeinate pas Ziną.
- Pas kokią dar Ziną?
- Nežinau. O jūsų daiktus pernešti padėjau aš drauge su milicininku.
- Su milicininku?
- Na, kuriam jūs lopšį nuplėšėte...
- Su vaiku buvo?
- Su motociklu.
- Na, gerai, aš vis dėlto eisiu... Aš pieno turėjau nupirkti.
- Kaipgi jūs eisite?
- Ačiū, kad priglaudei. Kiek aš galiu pas tave sėdėti?!
- Pirma, jūs visai ne pas mane sėdite, o antra - kiek duos, tiek ir sėdėsite. Tai jau nebe nuo mūsų priklauso!

Sexy: tu užsiiminėjai virtualiu seksu?
ŠA: nea. man labiau patinka real.
Sexy: davai pabandykime?
ŠA: Nenoriu chernioj užsiminėti. Sakau,kad mėgstu realu. jei nori sekso, davai susitinkame.
Sexy: paskui susitiksime. man juk reikia žinoti ko ateityje tikėtis.
Ša: gerai. pabandom. Pradėk.
Sexy: aš aukšta blondinė, su raudonu permotamo chalatu, po ckalatu neriniuoti apatiniai, guliu lovoje žvakių apsuptyje ir laukiu,kada pareisi.
ŠA: ryžė.
Sexy: ką?
Ša: blondinkių nemėgstu.
Sexy: ok. Kaip atrodai tu?
Ša: ir kanapėta.
Sexy: ?!
Ša: mėgstu ryžas ir kanapetas. ir namuose tuo užsiimti nemėgstu. Davai aš pradėsiu.
Sexy: davai.
Ša: aš negyvenamoje saloje, kur pragyvenau trys metus be bobos. Tu stiuardėse ir skrydai lektuvu, kurį kažkoks madžohedas susprogdino. Tave sprogimo banga išmeta tiesiai į mano salą. Tu šoke,panikoje, aplink alkani žvėrys. Ir štai šokinėdamas nuo šakos ant šakos,s u Tarzano klyksmu pasirodau aš. išvaikiau visus žvėrys ir su klubo raiščiu pasirodau tau.
Sexy: aš taip dėkinga tau, kad mane išgelbėjai ir noriu tau atsidėkoti. Aš prieinu prie tavęs ir stipriai būčiuoju, mano rankos vis slenka tavo kūnu prie tavo klubų raiščio. Aš paimu į ranką tavo kietą penį.
Ša: stop. Tu visa purvina,užmiršai? Juk iš lėktuvo tekštelėjais, kakta pramušta. Aš imu tave ant rankų ir nešu prie jūros nuprausti. Pakeliui aš suklumpu ir įkrentame į balą, kurioje buvo didelės siurbelės, kurios įsisiurbią tau į užpakaliuką.
Sexy: ?
Ša: aš užsimetu tave ant peties ir bėgomis nešu tave prie jūros. Siurbelės labai pavojingos,jos jau išsiurbė beveik visą kraują. Tavo veidas tapo baltas,kaip sūbinė, nežinanti apie saulės įdegimą. Dar truputėlis ir tave aš prarasiu. O aš to nenoriu, nes trys metus nemačiau bobos!!!
Sexy: kas per x***a?
Ša: atleisk. Įsijaučiau.
Sexy: eik na***!
Ša: gerai jau, atleisk. Aš tave nunešiau prie jūros, siurbelės atšoko. Mes stovime jjūroje sulyg juosmeniu. Aš pradejau būčiuoti tavo lūpas, pereidamas prie kaklo, o po to prie krūtinės.
Sexy: aš labai stipriai noriu tavęs!!! paimk mane, ilgau laukti nebegaliu.
Ša: paimu tave ant rankų ir nešu į krantą. Guldau tave ant smėlio ir tęsiu savo glamones.
Sexy: aš nnuimu raištį ir glamonėju tavo daiktą.
Ša: aš baigiau. Atleisk, kad ant veido.
Sexy: taip greitai?... Aš juk nespėjau nieko padaryti!
Ša: aš trys metus bobos nemačiau.
Sexy: na tu dar gali?
Ša: taip.A š pasilenkiu,kad padaryti tai, ko tu trokšti, bet tuo laiku iš džiunglių išlenda Balu.
Sexy: kas?
Ša: korešas mano, lokys. Jis irgi nori, aš stoviu nuošalyje kol jis baigs.
Sexy: viskas. Na*** eik.

Pirmos klasės mokytoja turėjo problemų su vienu klasės mokiniu. Ji paklausė, kas jam yra ir kodėl jis taip elgiasi? Petriukas pareiškė:
- Aš per protingas, kad mokytis 1-oje klasėje. Mano sesė mokosi 3-ioje, o aš daug už ją protingesnis, todėl turėčiau eit į trečią klasę. To mokytojai buvo per daug ir ji nusprendė nuvest Petriuką pas direktorių. Kol Petriukas laukė sekretoriate, mokytoja paaiškino direktoriui susiklosčiusią situaciją. Išklausęs direktorius panoro susitikti su mokiniu ir užduot jam porą klausimų, jei jis sugebės atsakyti galės eit į 3-čią klasę, jei ne, turės likti 1-oje ir nekelt jokių rūpesčių. Mokytoja sutiko ir pakvietė Petriuką atlikti testą. Direktorius:
- Kiek yra 3x3?
Petriukas:
-Devyni.
-Kiek bus 6x6?
-36.
Ir Petriukas atsakinėjo į visus direktoriaus užduotus klausimus į kuriuos
trečiaklasis turėtų žinoti atsakymus. Direktorius pažiūrejo į mokytoją ir pasakė
manąs, jog Petriuką galima pervesti į trečią klasę. Bet mokytoja neatlyžo ir
pati nusprendė užduot pora klausimų Petriukui.
Direktorius ir Petriukas neprieštaravo (čia viskas ir prasidėjo)
Mokytoja:
- Ką karvė turi keturis, o aš tik du?
Petriukas po akimirkos:
- Kojas.
- Kas pas tave yra kelnėse ko nėra pas mane?
- Kišenės.
- Kas įdedama kietu ir rožiniu, o ištraukiama minkštu ir lipniu?
Direktorius jau norėjo sulaikyt Petriuką nuo atsakymo, bet kol jis spėjo:
- Kramtoma guma,- atsakė Petriukas.
- Ką vyras daro stovėdamas, moteris sėdėdama, o šuo ant trijų kojų?
Direktorius išsprogdino akis, o Petriukas:
- Paduoda delną.
Mokytoja: - Dabar dar užduosiu porą klausimų iš serijos "kuo esu".
Petriukas:
- O.K.
- Įstatai į mane savo ramstį, pririši mane, aš drėgstu greičiau nei tu?
- Palapinė - atsako Petriukas.
Mokytoja:
- Pirštas įeina į mane, žaidi manimi kai tau nuobodu, pabrolys turi mane pirmą?
Direktorius stebi viską su nerimu, matosi, kad jis įsitempęs...
Petriukas:
- Vestuvinis žiedas.
Mokytoja:
- Būnu įvairių dydžių, kai blogai jaučiuosi, drėgstu ir teku, kai mane išvalai,
jaučiusi gerai?
Petriukas:
- Nosis.
Mokytoja nerimsta:
- Na ir paskutinis klausimas. Turiu kietą kamieną, mano galas skeltas, mėgstu
šaudyti?
- Strėlė.
Direktorius atsikvėpė su palengvėjimu:
- Siųskit Petriuką ne į 3-ią klasę, o į universitetą. Aš pats į paskutinius
klausimus nežinojau atsakymų.

Pirmos klasės mokytoja turėjo problemų su vienu klasės mokiniu. Ji paklausė, kas jam yra ir kodėl jis taip elgiasi? Petriukas pareiškė:
- Aš per protingas, kad mokytis 1-oje klasėje. Mano sesė mokosi 3-ioje, o aš daug už ją protingesnis, todėl turėčiau eit į trečią klasę. To mokytojai buvo per daug ir ji nusprendė nuvest Petriuką pas direktorių. Kol Petriukas laukė sekretoriate, mokytoja paaiškino direktoriui susiklosčiusią situaciją. Išklausęs direktorius panoro susitikti su mokiniu ir užduot jam porą klausimų, jei jis sugebės atsakyti galės eit į 3-čią klasę, jei ne, turės likti 1-oje ir nekelt jokių rūpesčių. Mokytoja sutiko ir pakvietė Petriuką atlikti testą. Direktorius:
- Kiek yra 3x3?
Petriukas:
-Devyni.
-Kiek bus 6x6?
-36.
Ir Petriukas atsakinėjo į visus direktoriaus užduotus klausimus į kuriuos
trečiaklasis turėtų žinoti atsakymus. Direktorius pažiūrejo į mokytoją ir pasakė
manąs, jog Petriuką galima pervesti į trečią klasę. Bet mokytoja neatlyžo ir
pati nusprendė užduot pora klausimų Petriukui.
Direktorius ir Petriukas neprieštaravo (čia viskas ir prasidėjo)
Mokytoja:
- Ką karvė turi keturis, o aš tik du?
Petriukas po akimirkos:
- Kojas.
- Kas pas tave yra kelnėse ko nėra pas mane?
- Kišenės.
- Kas įdedama kietu ir rožiniu, o ištraukiama minkštu ir lipniu?
Direktorius jau norėjo sulaikyt Petriuką nuo atsakymo, bet kol jis spėjo:
- Kramtoma guma,- atsakė Petriukas.
- Ką vyras daro stovėdamas, moteris sėdėdama, o šuo ant trijų kojų?
Direktorius išsprogdino akis, o Petriukas:
- Paduoda delną.
Mokytoja: - Dabar dar užduosiu porą klausimų iš serijos "kuo esu".
Petriukas:
- O.K.
- Įstatai į mane savo ramstį, pririši mane, aš drėgstu greičiau nei tu?
- Palapinė - atsako Petriukas.
Mokytoja:
- Pirštas įeina į mane, žaidi manimi kai tau nuobodu, pabrolys turi mane pirmą?
Direktorius stebi viską su nerimu, matosi, kad jis įsitempęs...
Petriukas:
- Vestuvinis žiedas.
Mokytoja:
- Būnu įvairių dydžių, kai blogai jaučiuosi, drėgstu ir teku, kai mane išvalai,
jaučiusi gerai?
Petriukas:
- Nosis.
Mokytoja nerimsta:
- Na ir paskutinis klausimas. Turiu kietą kamieną, mano galas skeltas, mėgstu
šaudyti?
- Strėlė.
Direktorius atsikvėpė su palengvėjimu:
- Siųskit Petriuką ne į 3-ią klasę, o į universitetą. Aš pats į paskutinius
klausimus nežinojau atsakymų.

Pirmos klasės mokytoja turėjo problemų su vienu klasės mokiniu. Ji paklausė, kas jam yra ir kodėl jis taip elgiasi? Petriukas pareiškė:
- Aš per protingas, kad mokytis 1-oje klasėje. Mano sesė mokosi 3-ioje, o aš daug už ją protingesnis, todėl turėčiau eit į trečią klasę. To mokytojai buvo per daug ir ji nusprendė nuvest Petriuką pas direktorių. Kol Petriukas laukė sekretoriate, mokytoja paaiškino direktoriui susiklosčiusią situaciją. Išklausęs direktorius panoro susitikti su mokiniu ir užduot jam porą klausimų, jei jis sugebės atsakyti galės eit į 3-čią klasę, jei ne, turės likti 1-oje ir nekelt jokių rūpesčių. Mokytoja sutiko ir pakvietė Petriuką atlikti testą. Direktorius:
- Kiek yra 3x3?
Petriukas:
-Devyni.
-Kiek bus 6x6?
-36.
Ir Petriukas atsakinėjo į visus direktoriaus užduotus klausimus į kuriuos
trečiaklasis turėtų žinoti atsakymus. Direktorius pažiūrejo į mokytoją ir pasakė
manąs, jog Petriuką galima pervesti į trečią klasę. Bet mokytoja neatlyžo ir
pati nusprendė užduot pora klausimų Petriukui.
Direktorius ir Petriukas neprieštaravo (čia viskas ir prasidėjo)
Mokytoja:
- Ką karvė turi keturis, o aš tik du?
Petriukas po akimirkos:
- Kojas.
- Kas pas tave yra kelnėse ko nėra pas mane?
- Kišenės.
- Kas įdedama kietu ir rožiniu, o ištraukiama minkštu ir lipniu?
Direktorius jau norėjo sulaikyt Petriuką nuo atsakymo, bet kol jis spėjo:
- Kramtoma guma,- atsakė Petriukas.
- Ką vyras daro stovėdamas, moteris sėdėdama, o šuo ant trijų kojų?
Direktorius išsprogdino akis, o Petriukas:
- Paduoda delną.
Mokytoja: - Dabar dar užduosiu porą klausimų iš serijos "kuo esu".
Petriukas:
- O.K.
- Įstatai į mane savo ramstį, pririši mane, aš drėgstu greičiau nei tu?
- Palapinė - atsako Petriukas.
Mokytoja:
- Pirštas įeina į mane, žaidi manimi kai tau nuobodu, pabrolys turi mane pirmą?
Direktorius stebi viską su nerimu, matosi, kad jis įsitempęs...
Petriukas:
- Vestuvinis žiedas.
Mokytoja:
- Būnu įvairių dydžių, kai blogai jaučiuosi, drėgstu ir teku, kai mane išvalai,
jaučiusi gerai?
Petriukas:
- Nosis.
Mokytoja nerimsta:
- Na ir paskutinis klausimas. Turiu kietą kamieną, mano galas skeltas, mėgstu
šaudyti?
- Strėlė.
Direktorius atsikvėpė su palengvėjimu:
- Siųskit Petriuką ne į 3-ią klasę, o į universitetą. Aš pats į paskutinius
klausimus nežinojau atsakymų.

Nepalietiška sėkmės tantra Skaitiniai
Instrukcija jūsų tolesniam gyvenimui:

Duokite žmonėms daugiau, nei jie tikisi. Ir darykite tai su džiaugsmu.
– Ši taisyklė ypač tinka prokurorams, boksininkams ir prostitutėms.

Tikėkite meile iš pirmo žvilgsnio
– Bet kokiu atveju visada turite antrąjį žvilgsnį

Niekad nesijuokite iš kitų žmonių sapnų ir svajonių
– Verčiau papasakokite juos visiems, pasijuoksite visi kartu

Nespręskite apie žmones iš jų giminių
– Nes giminės gali būti visai padorūs žmonės

Kai jums užduoda klausimą, į kurį nenorite atsakyti, nusišypsojęs paklauskite: „O kodėl jūs to klausiate?“
– Gavęs nerišlų atsakymą, siųskite visus šunims šėko pjauti.

Paskambinkite mamai
– Ir paklauskite, kodėl ji nemiega 3 valandą nakties?

Sakykite „į sveikatą“, kai girdite žmogų čiaudint
– Net jeigu jūsų veidą aptaškė skrepliais

Neleiskite mažam nesutarimui sugriauti didelės draugystės
– Iškart sukelkite visaapimantį ginčą, kuris vertas draugystės

Kai suprantate, kad padarėte klaidą, pasistenkite kuo greičiau ją ištaisyti
– Tačiau jokiais būdais apie ją niekam nesakykite. O jei kas nors pastebės, pasistenkite kaltę suversti kam nors kitam

Keldami telefono ragelį, šypsokitės. Žmogus kitame laido gale tai pajus iš jūsų balso
– Pabandykite su šypsena paskambinti telefonu 02.

Kurį laiką praleiskite vienas
– Tam geriausiai tinka spinta arba komoda. O po to netikėtai iš jos iššokite

Atsiminkite, kad tyla – gera byla.
– Tai mėgstamiausias kurčnebylių pokštas

Skaitykite daugiau knygų ir mažiau žiūrėkite TV
Nes knygų daug, o televizorius tik vienas

Pasitikėkite Dievu, bet rakinkite mašiną
– Galų gale, Dievas neturėjo mašinos, kam ji jums?

Skaitykite tarp eilučių
– Šiek tiek pasitreniravę galėsite skaityti ir tarp puslapių.

Nepasitikėkite vyrais ir moterimis, kurie bučiuodamiesi su jumis neužmerkia akių
– Kad pastebėtumėte, kad jie neužsimerkia, jums taip pat prireiks neužsimerkti

Nepalietiška sėkmės tantra. Instrukcija jūsų tolesniam gyvenimui:

Duokite žmonėms daugiau, nei jie tikisi. Ir darykite tai su džiaugsmu.
– Ši taisyklė ypač tinka prokurorams, boksininkams ir prostitutėms.

Tikėkite meile iš pirmo žvilgsnio
– Bet kokiu atveju visada turite antrąjį žvilgsnį

Niekad nesijuokite iš kitų žmonių sapnų ir svajonių
– Verčiau papasakokite juos visiems, pasijuoksite visi kartu

Nespręskite apie žmones iš jų giminių
– Nes giminės gali būti visai padorūs žmonės

Kai jums užduoda klausimą, į kurį nenorite atsakyti, nusišypsojęs paklauskite: „O kodėl jūs to klausiate?“
– Gavęs nerišlų atsakymą, siųskite visus šunims šėko pjauti.

Paskambinkite mamai
– Ir paklauskite, kodėl ji nemiega 3 valandą nakties?

Sakykite „į sveikatą“, kai girdite žmogų čiaudint
– Net jeigu jūsų veidą aptaškė skrepliais

Neleiskite mažam nesutarimui sugriauti didelės draugystės
– Iškart sukelkite visaapimantį ginčą, kuris vertas draugystės

Kai suprantate, kad padarėte klaidą, pasistenkite kuo greičiau ją ištaisyti
– Tačiau jokiais būdais apie ją niekam nesakykite. O jei kas nors pastebės, pasistenkite kaltę suversti kam nors kitam

Keldami telefono ragelį, šypsokitės. Žmogus kitame laido gale tai pajus iš jūsų balso
– Pabandykite su šypsena paskambinti telefonu 02.

Kurį laiką praleiskite vienas
– Tam geriausiai tinka spinta arba komoda. O po to netikėtai iš jos iššokite

Atsiminkite, kad tyla – gera byla.
– Tai mėgstamiausias kurčnebylių pokštas

Skaitykite daugiau knygų ir mažiau žiūrėkite TV
Nes knygų daug, o televizorius tik vienas

Pasitikėkite Dievu, bet rakinkite mašiną
– Galų gale, Dievas neturėjo mašinos, kam ji jums?

Skaitykite tarp eilučių
– Šiek tiek pasitreniravę galėsite skaityti ir tarp puslapių.

Nepasitikėkite vyrais ir moterimis, kurie bučiuodamiesi su jumis neužmerkia akių
– Kad pastebėtumėte, kad jie neužsimerkia, jums taip pat prireiks neužsimerkti

Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas įgriūna į kambarį ir sako:
- Kelkis, eisim žolės šienaut.
- Nieko nebus, - sako Petras, - nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
- Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
- Žinai, diena bus karšta - einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
- Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
- Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
- Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui liepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
- Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks... Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
- Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
- Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
- Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo: "Pardavė vaikis.Šakės..." Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri - kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės. Eina namo su
kruvinu peiliu, o sūnus ir sako mamai:
- Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
- Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
- Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
- Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu