Anekdotas ID 5067

Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save tempdama didelį lagaminą. - Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nuzvelgė lagaminą. - Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji. Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą bobulę. - Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė. Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą. - Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas. - 164 tukst. dolerių. – atsako senoji. - O!!! - Taip, 164 tūkst. grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą. - Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir ji jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti? - Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė - Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui. - O kodėl gi ne? Va žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų. - Kaip? – stebisi prezidentas. - Na, pavyzdžiui lažinames iš 25 tukst. dolerių, kad pas jūsų kiaušiniai paplokšti, – siūlo bobule. - Kaip paplokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali buti. - Lažinames? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkst. dolerių. - Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukst. dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai. - Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti? - Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto. Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia gali būti, kad taip lengvai 25 tukst. dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes, atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip kiaušiniai, nei paplokšti nei ką. Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykstė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštelninkas virsta antgrindų be sąmonės. - Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą. - O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkst. dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!