Anekdotai apie gyvūnus

Eina ežiukas miško keliuku, mato guli batas. Priėjo ežiukas pauostė batą ir sako:
- Žinai puma, man atrodo tu jau padvėsiai.

Neša vilkas ir zuikis spintą į 9 aukštą. Vilkas ir sako:
- Zuiki, nubėk pažiūrėti, kiek aukštų liko.
Zuikis nubėga, grįžta ir sako:
- Turiu dvi žinias: gera ta, kad liko vienas aukštas, o bloga - supainiojom laiptines...

Bėga skruzdėliukas mišku susiėmęs už organo ir šaukia.
- Taip suklysti, taip apsirikti. Galvojau, kad jonvabalis, pasirodo kansaras.

- Ką reiškia kai žmogus randa 4 pasagas?
- Kad kažkur bėgioja basas arklys.

Kiaulė sako savo paršiukams prieš išeidama iš namų kai pasakysiu: "Čiulpk pa*ą" atidarykit duris. Kiaulė išėjo, o vilkas sėdėjo krūmuose ir viska girdėjo. Prieina jis prie durų ir sako paršiukams "Čiulpk pa*ą". O paršiukai atsako: " Čiulpk tu by** - mes akutę turim".

Nusipirko kiškis naujus džinsus ir eina per mišką pasipūtęs. Ir mato, eina lapė. Sustojo jis prieš ją ir sako:
- Raz dva tri, pasmatri moje džinsi.
Lapė nieko nesuprato ir nuėjo.. Kiškis juokiasi patekintas ir eina toliau. Žiūri jis, meška kerėplina. Šaukia jis meškai :
- Raz dva tri, pasmatri moje džinsi.
Meška pakraipė galvą ir patraukė toliau ...
Na, eina kiškis laimingas ... Ir mato, eina vilkas. Na, ir sako jis vilkui patenkintas:
- Raz dva tri, pasmatri moje džinsi!
Vilkas susiraukė ir atsakė:
- Tri dva raz, paš*l na**i pid****!

Katino Broniaus (vardas pakeistas) pabėgimo dienoraštis.


1 diena. Viskas. Apsisprendžiau. Vakar mačiau lauką. Kates. Reikia sprukt.

5 diena. Įsidrąsinau išbėgt į lauką kai šeimininkai paliko duris truputį praviras. Rado mane apstulbusį po stalu du metrai nuo laiptų. Tikėkimės toliau bus geriau.

7 diena. Buvau nubėgęs nuo durų iki gyvatvorės, o tai jau bus koks 15 metrų, bet vėl pagavo.

10 diena. Tris paskutines naktis girdėjau kaip mane šaukė katės. Planavau sprukt naktį, bet miegas stipresnis.

15 diena. Po šešias valandas per dieną prabudžiu prie laukujų durų, gal kas atidarys ir spėsiu pasprukt.

16 diena. Vakarykštė taktika beveik pasiteisino, bet kai pavyko prasmukt, mano šeimininkė pasirodo labai susinervino ir mestelėjo mane nuo laukųjų durų iki dujinės viryklės. Gerai, kad snukis ir taip plokščias.

18 diena. Sugalvojau ištrūkęs į lauką pakeist kryptį – neskuost iš karto į gatvę, o mėtyt pėdas. Pavyko išsmukt, nėriau į kairę, apibėgau pastatą ir tik kai man prieš nosį atsirado voljeras, prisiminiau, kad jie dar turi aviganį. Nesigiriu, bet manau bėgdamas namo sumušiau kokį nors rekordą.

23 diena. Dėl mano nuolatinio tykojimo, pasigirdo kalbos apie kastravimą. Už tai, prikakojau koridoriuje, prie pat dėžutės. Turėkitės.

25 diena. Girdėjau, šeimininkės broliui padovanojo orinį šautuvą. Nemanau, kad jis taiklus. Pamatysim ką jis sugeba kai pradės rinktis svetimi klaidžiojantys katinai.

28 diena. Jis taiklus. Trys patvirtinti pataikymai. Drąsa nyksta.

29 diena. Jie rupūžės mane erzina, žaidžia su mano protu. Kol aš ant palangės ant jų keikiuos, jie iš lauko barbena į stiklą ir šypsosi. Šlykštynės.

30 diena. Visas mėnuo bandymų pabėgt, nei vieno sėkmingo. Palūžau. Morališkai ir dvasiškai. Ne taip čia ir blogai, ėst gaunu, miegu visą laiką... Gal jei nebandysiu bėgt, išsaugosiu vienintelį turtą. Kaip sakoma – be kiaušių gyventi galima, bet liūdna...