Ilgiausi anekdotai

Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą (toks žaidimas kai su lazda kamuoliukus mušinėji) Taigi laukas nebuvo gan didelis, aplink daug prabangių namų kur Naujieji rusai gyvena. Ir vat skėlė kartą žmona kamuoliuką taip, kad jis įlėkė į vieno namo teritorija ir sudaužė langą. Porelė peršikus eina atsiprašinėti. Pabeldžia į duris, jas atidaro vyresnis žmogelis. Pora sako:
- Oi atsiprašom, išdaužėm langą, netyčia, gal susitarsim - nuostolius atlyginsim.
Seniokas:
- Oi, jūs žinot, jūs ne tik langą išdaužėte, bet sudaužėt ir senovinę vazą. O ta vaza buvo stebuklinga, joje gyvenau aš, džinas. Užtai, kad mane išlaisvinote, galiu išpildyti 2 norus, po 1 kiekvienam, bet ir aš tuomet norėčiau ko nors paprašyt. Sakykit ko norit. Vyras:
- Noriu po 1 mln baksų kiekviename pasaulio banke.
Džinas:
- OK, jau padaryta.
Žmona:
- Noriu kiekvienoje šalyje turėti po vilą.
Džinas:
- Jau turi. O dabar mano noras. Visgi 3 tūkstančius metų ten pralindėjau, tad labai norėčiau permiegoti su tavo žmona, - sako vyrui. Vyras, vos sulaikydamas šypsni ir galvodamas apie milijonus, palinksi galvą. Žodžiu džinas nusiveda tą moteriškę į viršų, patvarko kaip reikalas.
Guli abudu, rūko. Džinas ir klausia:
- Klausyk, o kiek tavo vyrui metų?
- Trisdešimt
- Keista, suaugęs vyras, o džinais vis dar tiki....

Iš policijos protokolų...

Abiejų rankų netekęs vairuotojas smarkiai mojavo, norėdamas patraukti pravažiuojančiųjų dėmesį.

Nors mes 5-se buvome tą žmogų apsupę, tačiau jam pavyko be vargo ištrūkti.

Visi nukentėjusiosios įėjimai buvo užgrotuoti, tačiau plėšikai įsiveržė per priekį.

Akivaizdu, jog tam, kad išeitų vyriškis pirma turėjo įeiti.

Paieškos leido greitai aptikti 5 iš 2 dingusių lavonų.

Pilietis, akivaizdžiai įkaušęs, skelbėsi esąs Jėzus ir protokolą pasirašė kryželiu.

Lietus policininkui sutrukdė pastebėti, kad sninga.

Piliečio išdėstyta tiesa tebuvo ištisas melas.

Sulaikytas pilietis dėjo į kojas, nepaisant kojos protezo, kuris atsikabino.

Devyni peilio smūgiai į kaklą ir veidą leido daryti išvadą, jog mirtis nebuvo natūrali.

Velionis aiškiai atpažino savo užpuoliką.

Penki iš trijų įtariamųjų buvo paleisti.

Miręs vietoje, žmogus jau pernai buvo identiško įvykio auka.

Nežiūrint daugelio jų perskrostų kulkų, lavonas vis dėl to plaukė upe.

Įtariamasis prisipažino dar net nepradėjus jo mušti.

Kadangi asmenį kaip įmanoma greičiau reikėjo nugabenti į pamišėlių namus, jis buvo pristatytas į policijos nuovadą.

Vieną dieną eina kiškis ir labai užsinori šautuvo. Prieiną skelbimų stendą ir mato skelbimą: „ATSAKYK Į TRIS KLAUSIMUS IR GAUK ŠAUTUVĄ!!! (Miesto armija, Kuolų gatvė)“. Kiškis labai apsidžiaugė ir nuėjo nurodytu adresu.
Atėjęs sako:
– Duokit šautuvą!
– Atsakyk į tris klausimus ir gausi.
– Klauskit.
– Pirmas klausimas – kada prasidėjo antrasis pasaulinis karas?
– 1939.
– Gerai. Kas toks buvo Bolševikų partijos lyderis?
– Leninas.
– Puiku. Ir paskutinis klausimas – kiek danguje yra žvaigždžių?
– Mokslininkai dar neištyrė.
– Na ką gi, šaunuolis. Imk šautuvą.
Kiškis eina sau laimingas, o jį pamato vilkas. Ir klausia:
– Ė, kiški iš kur šautuvą gavai?
– Armijoj atsakiau į tris klausimus ir gavau.
– Kiški, pasakyk man atsakymus, aš irgi šautuvo noriu.
– Gerai. Pirmas atsakymas – 1939, antras – Leninas, o trečias – mokslininkai dar neištyrė.
– Ačiū kiški. – pasakė vilkas ir nubėgo i armiją.
Atėjęs sako:
– Duok it šautuvą.
– Tai palauk pirmą atsakyk į tris klausimus!
– Klauskit.
– Pirmas klausimas – kiek tau metų?
– 1939.
– Hmm... Kas tavo tėvas?
– Leninas.
– A tu durnas, a tu ką?
– Mokslininkai dar neištyrė.

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“

Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai. „Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.

Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“

Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“

Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

Mama blondinė iš Lietuvos kaimo rašo savo dukrai blondinei laišką į Airiją:
"Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Kadangi tu nemoki greitai skaityti, aš rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo tik du kartus - iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis yra virš kelių tūkstančius žmonių - valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė, todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi - dėde ar teta. Sakė, kad jei gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo, keistas noras savo dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš mašinos. Jei Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.
Tavo mama.
P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką.

Mama blondinė iš Lietuvos kaimo rašo savo dukrai blondinei laišką į Airiją:
"Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Kadangi tu nemoki greitai skaityti, aš rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo tik du kartus - iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis yra virš kelių tūkstančius žmonių - valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė, todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi - dėde ar teta. Sakė, kad jei gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo, keistas noras savo dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš mašinos. Jei Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.
Tavo mama.
P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką

Pagavo ufonautai amerikoną, japoną ir rusa. Nu, vienu žodžiu, biologiniams tyrimams. Aišku, kaip visada, sako, kad gali vieną paleisti, jeigu jis pasakys skaičių, kurio ufonautai nežino. Amerikonas sako:
-Trilijonas!
Ufos pasijuokė, tipo pas juos vaikų darželyje jau su tokios eiles skaičiais vaikai pratimus atlikinėja!
Japonas tada sako:
-Sikstilijonas!
Ufos:
-Žinom!! Univere visi ufos skaičiuoja.
Tada rusas ir sako:
- D-a-f-i-g-a!
Ufos apšalę žiuri, pirma kart tokį skaičiu girdi. Davai čiūvakas paaiškink kas čia per skaičius ir kur jis naudojamas. Nu žmogelis sako čia vienas mano draugas profesorius galetų paaiškinti. Ufos su rusu i savo skraidančią lėkštę ir davai tipo pas tą profesorių. Priskrenda prie kaimo geležinkelio stoties iš kurios išeina toks prapoica, savaite gėręs ir jau beveik su baltais arkliais kalbantis
sargas. Nu ruselis sako:
- Andriucha, anuka paaiškink šitiems urodams kiek yra DAFIGA!
Sargas taip ramiai pasisuka i bėgius ir sako:
- Žiūrekit! Matot bėgius? Matot balkius tarp bėgiu? Dabar eikit
ir skaičiuokit balkius! Kada prieisit iki skaičiaus "Nu n-a-f-i-g", tai bus kaip tik per vidurį iki Dafiga!!!

eina studente ir pamato ant soliuko bomza nuga ir taip ussimano ji ispisti kad paima jo jouda bybi ir taip ciulpia o tu metu bomzas pabudo pamao ka ji daro ir ziuri isprogdines akis kadangi ji jo bybi ciulpia maziausiai valada tai jo bybys tapo ziauriai baltas o jos burna ziauriai smirdejo
bet po to mergai jau atsibod ciulpti ir cialpti tai ji paimo nusismaule lelnaites ir pisa o kadangi bomzas atsibudes tai jis taip smarkei pradejo pist ja gad net kraujas jai is pyzdos pasruvo o po to ejo mergaite su mama ir mergaite pamate ir klausia mamos:
-mama ka tie zmones daro
mama:
-aaaaaaaa.matai tai merginai prakiro pyzda ir dabar jai ykisa toki i ta skyle basliuka ir jai tai patinga.
-o pastave toks prakirtimas ira?
-jo
-tai duosi as neturiu toki baslio tarpkoji(bybio)tai ikisiu savo faka ir pakrapstysiubeto ir man taip rakirto tai an paprasysiu kad man ten tevelis ikistu savo basli o.k.
mamai kadangi buvo vieni niekai normaliais zodziais papasakoti bet ji nenorejo to gatveja nes pagalvotu ka apie ja zmones tai namie mama papasakojo dukterei ir dukte tevas ir mama jau tryse dare sesi devini



nors cia ir nejokynga bat galima pazvenkt kitaprasme jei ziuresi

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

Australas sėdi kavinėje, geria kavą, valgo bandelę su uogiene. Įeina į kavinę kramtydamas gumą amerikietis turistas, atsisėda prie australo ir užkalbina:
- Ar jūs, australai, suvalgote visą riekelę duonos?
- Žinoma, atsako australas.
Amerikietis, šypsodamasis išpučia gumos burbulą ir sako:
- Mes tai ne. Amerikoje valgome tiktai minkštą duonos dalį, o plutas surenkame, siunčiame į fabriką, ten sumala, iš jų daro bandeles, kurias eksportuojame į Australiją. O gal valgote uogienę su duona?
- Taip, pykteli australas.
- O mes ne. Valgome tiktai šviežius vaisius. Sėklas, žievę bei kitas liekanas surenkame, siunčiame i fabriką, ten sumala, iš jų daro uogienę, kurią eksportuojame į Australiją.
Tada australas paklausia amerikiečio:
- O jūs užsiimate seksu Amerikoje?
Amerikietis nusišypso:
- Žinoma, kad taip.
Australas prisiartina prie turisto ir tyliai klausia:
- O ką jūs darote su panaudotais prezervatyvais?
- Išmetame, – atsako amerikietis.
Tada australas šypteli:
- Mes tai ne. Australijoje surenkame visus sunaudotus, siunčiame i fabriką, ten sumala ir iš jų daro kramtomą gumą, kurią eksportuojame į Ameriką.