Anekdotai apie Petriuką

Petriukas sako:
- Na, tėveliai, pasiaiškinkit, aš gimiau žiemą, o žiemą nei kopūstai auga, nei gandrai skraido.

Vaikų darželis. Šventinio vaidinimo tėveliams repeticija. Vaikai vaidina daržoves.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš morka, - sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, - pataiso mokytoja.
Vaikai bando iš naujo.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš morka, - sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, - vėl pataiso mokytoja.
Vaikai bando dar kartą.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš baklažanas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu dolbajobas, dabar morkos eilė.

Vyksta anatomijos pamoka. Mokytoja vaikams:
- Nagi, vaikučiai, pasakykit jūs man, koks organas žmogui naudingiausias?
Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, nuleisk ranką, žinau, ką tu nori pasakyti. A, va Maryte, prašau.
Marytė:
- Tamsta mokytoja, aš manau, kad pats naudingiausias organas yra širdis.
- Taip, teisingai, Maryte, širdis labai naudingas organas. Už tai aš tau rašau dešimt, sėskis. Prašau, vaikučiai, kas dar žinot kokį naudingą organą?
Vėl Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, greitai nuleisk ranką, begėdi tu. Va, matau Onutė nori pasakyti, prašau Onute.
Onutė:
- Aš manau, kad svarbiausias organas yra plaučiai.
- Taip, labai gerai Onute, ir tau dešimt, sėskis, kas dar?
Niekas nebekelia rankos, tik Petriukas vienas. Mokytoja:
- Na, gerai, Petriuk, bet žinok, jei pasakysi, tai pats žinai, kas už tai bus.
Petriukas:
- Tamsta mokytoja, aš manyčiau, kad žmogui svarbiausia yra oda.
- Kaip tai oda, kas čia dabar, paaiškink Petriuk.
- Na, matot, mokytoja, jei nebūtų odos, tai kiaušinius reiktų rankoj nešti.

Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė. Per antrą dalį Petka šikt užsinorėjo..
Čiapajevas:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato, kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot. Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja. Žvilgt į kitą - ten tas pats. Staiga pajuto, kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris ir prišiko į kažkokį vazoną. Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Na, Petka, na tu duodi. Kai tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė. Kai tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė, bet kai iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė "Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...

Mokytoja:
- Petriuk, kiek bus penki plius penki?
- Vienuolika.
- Petriuk, ištrauk rankas iš kišenių, kai skaičiuoji.

Ateina Petriukas į parduotuvę ir sako:
- Duokit man pipisinų.
Pardavėja: - Ko tokio?
- Pipisinų.
Eina senelė ir sako pardavėjai:
- Ar nematot kad vaikas nori apelsinų.
Pardavėja duoda Petriukui apelsinų ir Petriukas eina namo.
Kitą dieną ir vėl Petriukas eina į parduotuvę ir sako pardavėjai:
- Duokit man pipisinų. pardavėja sako:
- Ko tokių?
- Pipisinų.
Eina vyriškis ir sako pardavėjai;
- Ar nematot kad vaikas apelsinų nori.
pardavėja davė Petriukui apelsinų ir sako:
- Eik namo. Jei dar kartą ateisi norėdamas pipisinų, tai tau su vinimi liežuvį prikalsiu...
Kitą dieną vėl eina Petriukas į parduotuvę ir sako:
- Ar turit vinių?
Pardavėja:
- Ne.
- Tai duokit man porą pipisinų .