Anekdotai apie uošvienes

Armėnų radio klausia: ar gali pailsėti visa šeima su vienu kelialapiu ?
- Gali, jei juo pasinaudos uošvė.

- Ko tu toks išsišiepęs, juk vakar mašiną supylei...
- Uhu...
- Bamperį nurovei...
- Uhu...
- Radiatorių prakiurdei...
- Uhu...
- Uošvė galva į priekinį stiklą kalė...
- Voooo!..

Palaidojo uošvienę. Žentas stovi kapinėse prie ką tik supilto
kauburėlio, staiga kažkoks paukštis praskrisdamas apdergia jam petį.
Žentas lėtai pakelia akis į dangų ir tyliai sako:
- Tai jūs, uošvienėle, jau ten?

Pagyvenusi moteris ėjo link stoties. Jos širdis verkė, jai buvo labai liūdna. Ji nenorėjo išvažiuoti. Ji nežinojo, kada sugrįš, jai buvo taip sunku išsiskirti su savo dukra, su anūkais... O aplinkui, nešinas krepšiais, linksmai šokinėjo žentas.

Gera uošvienė turi turėti tik du dantis: vieną – kad turėtų su kuo žentui alų atidarinėti, kitą – kad skaudėtų…

- Žinai? Nupirkau dukrai pianiną ir maniau, kad ji ims skambinti. Bet kur tau...
- Panašiai atsitiko ir man, kai nupirkau uošvei lagaminą.

Žmona mirdama sako vyrui:
- Brangusis, pažadėk, jog per laidotuves eisi šalia mano motinos.
- Na, gerai... Jei jau taip nori... - atsako vyras. - Bet ji man vėl sugadins nuotaiką visai dienai.

- Kokia tavo žmona?
- Ideali!
- Ar taupi?!
- Tokia taupi, jog apatinius keičia kartą per mėnesį.
- Ar daug kalba?!
- Ką tu, ji tokia tylenė, kad aš jau trejus metus negaliu sužinoti, kas mudviejų vaiko tėvas!

Jauna žmona sako vyrui:
- Žinai, brangusis, jau veikiai gyvensime trise!
- Tai nuostabu! - apsidžiaugia vyras.
Žmona ir sako:
- Gerai, kad džiaugiesi. Mano mama išsiskyrė ir dabar gyvens pas mus.

Vyras kreipiasi į policiją :
- Ponas tardytojau, mano uošvienė prieš du mėnesius išėjo iš namų ir dingo.
- Kodėl taip vėlai kreipiatės?
- Kad labai ilgai savo laime negalėjau patikėti.