Anekdotas ID 3342

Kaime keliuku eina laidotuvių procesija, veža velionį į amžinojo poilsio vietą. Pasikinkę arkliuką, senu vežimaičiu. Kelias duobėtas, žmonės liūdi, eina galvas nuleidę. Plumt vežimaitis per akmenį ir išvirto velionis ant kelio. Niekas nepastebėjo. Už poros valandų važiuoja pagėręs traktoristas, traukia dainas. Tik barkšt per kažką… Vos neapsivertė, išsvirduliavo iš pupsiko, žiūri – kad žmogų pervažiavo… Galvoja, p***c, girtas žmogų pervažiavau, tikrai į kaliūzę pasodins. Ėmė ir įmetė į prūdą. O čia, brakonieriai , pasijungę akumuliatorių dubasina žuvis elektra. Staiga išnyra kūnas. Brakonieriai galvoja, blyn, narą nukratėm. Ką daryt? Išvilko iš prūdo ir pririšo prie stulpo… Čia pasienis visai vietoj; eina du pasieniečiai, žiūri – žmogelis prie ruožo stovi. Galvoja siena ruošiasi pereit. Paleido pora serijų, suvarpė visą. Prieina, žiūri – visai padorus pilietis: su juodu kostiumu. Galvoja, gal koks svarbus žmogus. Iškvietė greitąją… Po 4 valandų vykusios operacijos iš palatos išeina chirurgas ir nuramina išsigandusius kareivukus: - Nesijaudinkit vyrukai, būklė stabili – gyvens…