Anekdotai apie uošvienes

Skrenda lėktuvas. Sugenda vienas variklis, ir, kaip jau būna, stiuardesė išeina į saloną ir sako:
- Gerbiamieji keleiviai, kažkam iš jūsų teks pasiaukoti, nes su vienu varikliu lėktuvas aerodromo nepasieks, kažkam iš jūsų teks iššokti...
Keleiviai nuščiūva, tik vienas negarsiai sumurma:
- Ot gi ta uošvienė... Kai jos nereikia, tai visą laiką lenda, o kai prireikia, tai nėra...

Grįžta vyras namo, fotelyje sėdi uošvienė, o prie jos kojų guli dobermanas.
Uošvienė, žiūrėdama į dukros vyrą bei rodydama į jį pirštu, taria:
-Žentas!...

Traukinių stotis. Vyras prie bilietų kasos:
-Prašau bilietą į Klaipėdą, viršutinis gultas prie tualeto.
Pamatęs klausiamą kasininkės žvilgsnį, paaiškina:
-Taigi, uošvienę namo išsiunčiu...

Žydelis bare geria vieną taurelę po kitos. Pamatęs tai prieina žydų šventikas:
-Skandini savo problemas, gerbiamasai?
-Taip, rabine, o kaip tu sužinojai?
-Matau,... bet tau tas nepadės...
-Tai jau tikrai, ta sena sterva...uošvienė net arčiau prie pliažo prieiti atsisako...

Grafas tarnui-virėjui:
-Mielasis, rytoj atvažiuoja mano uošvienė. Čia sąrašas jos pačių mėgstamiausių patiekalų...
-Supratau, sere.
-...Ir jei jus paruošite bent vieną iš sąraše išvardintų patiekalų-nedelsiant būsitę atleistas...

Uošvienė su nostalgija pasakoja žentui apie savo praeitį:
-Kai aš buvau jauna- buvau kvaila, naivi bei labai negraži...
-Žentas:
-Mama, jus labai puikiai išsilaikėte...

Keliukas stabdo automobilį. Vairuotojas išsigandęs.
Pareigūnas:
-Nepergyvenkit, viskas tvarkoje. Gal trosą turite?
Vairuotojas, lengviau atsidusęs:
-Ant galinės sėdinės po uošviene.
Keliukas, paieškojęs:
-Kad čia jokios uošvienės nėra, tik kažkoks sunkus maišas.
-Taip, taip tai po juo ir ieškokite.

Uošvė:
-Kada išvyksta mano traukinys?
-Žentas:
-Po dviejų valandų, 35 minučių ir 40 sekundžių.

-Aš duosiu tau 100 litų, jei tu nuvažiuosi ir stotyje pasitiksi mano uošvienę.
-O jei ji neatvažiuos?
-Tada gausi du kartus tiek...

Moteris apdegė. Skubiai reikėjo donoro odos persodinimui. Juo tapo sutuoktinis. Moters veidui panaudojo vyro sėdmens odą, kaip pačią švelniausią. Atsibudusi moteris pasižiūri į veidrodį:
-Mielasis, aš net nežinau, kaip tau dėkoti.
-Nereikia dėkoti. Man jau buvo atlyginta -kai pamačiau, kaip uošvė bučiuoja tavo skruostus!