Ilgiausi anekdotai

Nusipirko zuikis nauja Nokia. Pagalvojo padurnavos, paskambinės. Ir skambina vilkui :
- da?
-P*zda! - sušunka zuikis ir meta ragelį.
Vilkas labai išsigando, ir jam teko gerti raminamuosius.
kitą dieną :
- Da?
-P*zda! - sušunka zuikis ir meta ragelį.
Vilkas labai persigando, ir paprašė meškos pagalbos:
- Meškute, gudrioji, padėk man turiu bėdą.
- Na ir kokią gi?
- Man kekvieną dieną skambina kažkoks ligonis. Aš pakeliu ragelį sakau "Da" ir tas kaip nenormalus pradeda rėkt i ragelį "P*zda!". Bijau, kad nekiltų grėsmė mano gyvybei.
Meška ir sako :
- Tai kai pakelsi ragelį sakyk "Alio".
Vilkas džiaugėsi ir kitą dieną jau laukė skambučio. Žiūri vėl skambina. Vilkas išsišiepęs pakelia ragelį :
- Alio?
-Eta volk?
- Da.
_P*zda

Kalbasi dvi karvės Lietuvoje: - Klausyk bėgam per sieną į užsienį, ten už pieną daugiau moka, žolė žalesnė, žodžiu mums ten perspektyvos. - Bėgam, bet aš kelio nežinau. - Davai paklausiam bobiko iš mūsų kaimo, jis kelią tikrai turi žinoti, nes pas kales i užsienį per sieną tikrai laksto. Susiranda bobiką, papasakoja savo planus ir pasiūlo bobikui kartu per sieną į užsienį bėgti. O bobikas ir sako: - Jūs gal vienos bėkit aš jums papasakosiu kelią (per mišką, per upelį, grioviais, per pieva ir jūs užsienyje). O karvės sako: - Bobikai gal vis dėl to bėgam kartu, juk užsienyje vis tiek perspektyvos, ką čia Lietuvoj. O bobikas sako: - Klystat mergaitės aš neseniai sužinojau, kad man Lietuvoje greitai atsiras perspektyvos. Vakar netyčia išgirdau savo šeimininkų pokalbį, tai šeimininkas sako šeimininkei: jeigu dar kartą padidins mokesčius, tai galėsim šuniui b*%i čiulpt!

Traukinio restoranas. Sėdi vyras su žmona, šnekasi apie savo laimingą vestuvinį gyvenimą, tik bėda: vyras nevaisingas. Vyras sako žmonai:
-Va, žiūrėk, prie baro stovi vaikinas, reikia paprašyti gal jis galėtų būti mūsų vaiko tėvas.
-Aha, simpatiškas vaikinas, tik kaip jo paprašyti?
-Aš viską suorganizuosiu, pasitikėk manim. Tik nesakom, kad mes vyras ir žmona.
Vyras prieina prie vaikino, pasišneka, susidraugauja. Po kiek laiko sako:
-Va, matai tą gražią moteriškę prie stalo? Man atrodo tu jai patinki, susipažinkite.
Na ką, vaikinas pabando: priena, pasišneka su ja, nueina į kupė.
Po kiek laiko vyras su vaikinu susitinka bare.
-Na kaip sekėsi? Ar patvarkei ją?
-O, jo, pasaka! Pasitratinom kaip žvėrys! Padariau ją vieną kartą, antrą, trečią, būčiau varęs ir varęs, bet bl**, kandonai baigėsi!!!

Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį "Aladino lempa". Per pertauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė. Per antrą dalį Petka šikt užsinorėjo..
Čiapajevas:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato, kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot. Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja. Žvilgt į kitą - ten tas pats. Staiga pajuto, kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris ir prišiko į kažkokį vazoną. Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Na, Petka, na tu duodi. Kai tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė. Kai tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė, bet kai iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė "Dėjau aš ant tokio scenarijaus", čia jau niekas neišlaikė...

Mažoji Sara klausia tėvo:
- Tėt, o Viešpats Dievas leistų man nusiųsti Valentino dienos atviruką kito tikėjimo žmogui?
- Manau, taip, - atsako tėvas. - O kam tu norėtum nusiųsti atviruką?
- Osamai Bin Ladenui.
- Bin Ladenui??? - sušunka šokiruotas tėvas. - bet kodėl?
- Na, - sako mažoji Sara, - įsivaizduok gauna Bin Ladenas meilės laiškutį nuo mažos žydų mergaitės. Jis pradės manyti, kad ne visi pasaulyje tokie blogi ir ims labaiu mylėti pasaulį. O kai gaus dar kelis atvirukus, jis supras, kad pasaulis nuostabus ir nustos galų gale slapstytis, viešai pripažins savo klaidas.
- Sara, - sako giliai sujaudintas tėvas, - tai nuostabiausia, ką aš kada nors girdėjau...
- Aš žinau, tėti, - užsisvajojusi sako Sara. - O tada, kai jis nustos slapstytis po visokias ten olas, tada mūsų jūrų pėstininkai ir nušaus jį na@uj!!!

Degalinėje kabo toks skelbimas:
Kas prisipils pilną baką benzino, galės dalyvauti loterijoje. Prizas- nemokamas seksas.
Atvažiuoja du vyriškiai, prisipila pilną baką ir ateina susimokėti, o tuo pačiu klausia žaidimo taisyklių. Šeimininkas aiškina, kad jos labai paprastos- jis sugalvoja skaičių nuo 1 iki 10 ir kas atspėja, tas laimi. Klientas
- Septyni. Šeimininkas
- Ne. Aš sugalvojau skaičių DU. Pamėginkite kitą kartą...
Po savaitės. Klientas:
-Trys Šeimininkas:
- Apmaudu, bet neatspėjot. Aš buvau sugalvojęs penkis. Na gal kitąsyk sėkmė jus lydės....
Vyrai išvažiuoja iš degalinės, o vienas ir sako:
-Kažkokia įtartina loterija. Gal jis paprasčiausias
sukčius? Kitas ugningai atrėžia:
- Na ką tu. Viskas sąžininga: praeitą savaitę mano žmona dusyk išlošė...

Kartą gyveno Petriukas. Jam buvo 21 metas. Vieną dieną jis nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Pamatė labai gražią lovą. Nusipirko ir klausia pardavėjo:
-Pone, o kaip vadinasi šitas daiktas? - Pardavėjas nusprendė pajuokauti ir sako:
-Kokį pirmą žodį sugalvosite, taip jis ir vadinsis. Petriukas sugalvojo žodį kekšė. Išėjo iš parduotuvės patenkintas ir sataiga kitos parduotuvės vitrinoje pamatė labai gražias užuolaidas. Įbėgo, nusipirko ir klausia:
-Kaip vadinasi šitas daiktas?- Pardavėjas vėl nusprendė pajuokauti, o Petriukas sugalvojo žodį triusikai. Išėjęs jis pamatė labai gražų automobilį. Nusipirko ir jį pavadino pimpalu. Na, kitą dieną susitinka Petriukas draugą, o tas jo klausia:
-Na, tai kaip šįryt sekėsi?- Petriukas atsako;
-Geriau neklausk - išlipu iš kekšės, pasižiūriu pro triusikus - pimpalo nėra!

Sukūrė mokslininkai superkompiuterį, galingiausią pasaulyje, tiesiog mąstantį. Ir uždavė jam klausimą:
- Ar dievas yra?
Kompiuteris pamąstė ir tarė:
- Nepakankamai informacijos, prijunkite mane prie visų kitų superkompiuterių.
Mokslininkai prijungė ir vėl paklausė. Kompiuteris atsakė:
- Nepakankamai informacijos, prijunkite mane prie visų pasaulio kompiutrių, kokie tik yra.
Mokslininkai vargais negalais taip padarė ir vėl paklausė to paties. Kompiuteris vėl atsakė:
- Vis dar nepakankamai informacijos. Prijunkite mane prie visų buitinių prietaisų, automobilių, visų įrengimų, kokie tik yra.
Mokslininkai ėmė plušėti ir po kelerių metų, per didžiausius vargus, jį prijungė. Tada vėl paklausė:
- Ar dievas yra?
Kompiuteris pamąstė ir tarė:
- Taip, dabar jau yra!

Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Įsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad durnius?
- Na jooo... Galėjo juk paskambinti...

Tarybinė mokykla. Klasė. Ta pati, kur mokosi Vovočka. Pamoka, mokytojas aiškina kažką apie filosofijas:
- Vaikai, ar galite apibrėžti, kas yra malonumas?
- Malonumas - tai suvalgyti arbūzą.
- Malonumas - tai nueiti į kiną.
Ranką pakelia Vovočka:
- Malonumas, tia kokią panikę už sėdynės pagraibyt.
- Vova!!! - pasipiktina mokytojas, - ryt į mokyklą ateini su tėvu, o dabar - marš iš klasės!!!
Kitą dieną Vovočka ateina į mokyklą be tėvo, bet atsineša neblogą kuoką ir atsisėda klasės gale, kuo toliau nuo mokytojo. Tas, nesuprasdamas, klausia:
- Kas čia dabar? Kodėl be tėvo atėjai, klasės gale atsisėdai, kam ta kuoka...?
- Aš pakalbėjau su tėvu. Jis sako, kad jei tau nepatinka graibyt panas, reiškia - tu pedikas ir nuo tavęs reikia laikytis atokiau, o jei lįsi - tai ir snukį išdaužyt.