Įvairūs anekdotai

Dukra klausia mamos:
– Mama, ar tikrai zuikučiai patys kvailiausi gyvūnėliai pasaulyje?
– Taip, mano zuikuti, taip.

Įsilaužė vagis į vieną butą. Eina pro šeimininko lovą. Jis pabunda, pažvelgia į vagį.
– Kas tu?
– Vagis.
– Ko čia atėjai?
– Pinigų.
– Jeigu ką rasi, tai ir man duok.

Sūnus prašo tėvą:
– Ar galėtum man šiam vakarui paskolinti mašiną?
Tėvas sūnui:
– O tai kam tau tada kojos?
– Viena stabdžiams spausti, kita – greičio pedalui.

Ateina vaikas į vaistinę ir prašo:
– Duokit man vaistų.
– O kuo tu sergi?
– Dar kol kas niekuo, bet šiuo metu tėtė varto mano pažymių knygelę.

– Kaimynėle, jūsų trys berniūkščiai siaubia mano vyšnias.
– Viešpatie, o kurgi ketvirtas?

Susitinka du bičiuliai. Džiaugsmingai pasisveikina plekšnodami vienas kitam per pečius.
– Kas naujo?
– Neseniai atidariau juvelyrinių dirbinių parduotuvę.
– Iš kur gavai tiek pinigų?
– Kokių pinigų? Turėjau gerą visraktį, ir viskas.

Įsilaužia vagis į butą. Susirenka visus vertingus daiktus viename kambaryje, antrame, įžengia į trečią, o ten tupi didžiulis šuo ir urzgia. Vagis ima trauktis atatupstas, bet ūmiai pasigirsta balsas:
– Na ką, vogti atėjai?
Vagis apsidairo ir pamato ant spintelės papūgą. Mėgina ją raminti:
– Tyliau, tyliau…
O papūga vėl:
– Tai ką, vogti atėjai?
– Tyliau, negi kitokių žodžių nemoki?
– Moku – „Pulk!“…

Parke ant suolelio sėdi mažas berniukas ir garsiai kūkčioja.
– Ko verki? – teiraujasi pagyvenusi moteris.
– Mano šuo pradingo.
– Nesijaudink, šuo tikrai ras namus.
– Jis tai, aišku, ras, o kaip aš?..

– Kai ankstų rytą išgirstu skambant žadintuvą, man atrodo, kad į mane šaudo.
– Na ir kaip, šoki iš lovos?
– Ne, guliu tarsi užmuštas…

Klientas padavėjui:
– Norėčiau karbonado.
– Neturime.
– O kiaušinienės?
– Irgi neturime.
– Tuomet paduokite man apsiaustą!
Padavėjas pažvelgia į kabyklą ir sako:
– Labai gaila, bet ir apsiausto jau nebėra…