Naujausi anekdotai

Ateina žmogus pas daktarą ir sako :
- Daktare, man kažkas šiknoj negerai..
- O kas ten gali būti gero?

Važiuoja anūkė mašina, o močiutė už vairo.
- Močiute, aš labai bijaau..
- Tai tu daryk kaip aš, vaikeli. Užsimerk!

Lipa du vyrai į labai labai aukštą kalną žiemą.
Vienas murma:
- Pa...pa...pa...
-Pasakysi kai užlipsim.
Užlipę.
- Na tai ką norėjai pasakyti?
- Pa...pa...palikome palapinę apačioje.
- Na tai lipam atgal pasiimti jos.
Kalno viduryje:
- Pa...pa...pa...
- Pasakysi kai nulipsim.
Nulipę.
- Na sakyk ką norėjai pasakyti.
- Pa...pa...pajuokavau.

Susitinka du draugai ir staiga vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, ko ankščiau niekada nebuvo. Na žodžiu paprašo jis paaiškint, kaip jis čia mikčiot pradėjo, o draugelis ir pasakoja:
- Nu mes su broliu anksti našlaičiais likom ir, kad iš bado nemirt, nusipirkom ožką, o kadangi nei vienas melžt nemokėjom, tai pasikeisdami tiesiai iš tešmens pieną čiulpdavom... Nu, žodžiu, bėgo metai, mes suaugom, ožka paseno, tai ir nutarėm ją parduot. Nuvedėm į turgų, visi vaikšto, niekas pirkt nenori. Pagaliau priėjo toks diedukas ir klausia:
- Tai už kiek berniukai tą ožį parduodat?!!!
Nu tai brolis vietoj krito, o aš mikčiot pradėjau...

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

Vytauto prospekto šaligatviu vienoje pusėje eina Lansbergis, O kitoje- bobulė.
Ji pažiūrėjo į Landsbergi ir į viršų iškėlė kumštį. Landsbergis irgi pamojavo kumščiu. O bobulė nepėščia buvo ir antra kumštį iškėlė. Landsbergis kaip labai inteligentiškas tautietis tik pasukiojo pirštu prie smilkinio ir nuėjo. Grįžta Landsbergis namo ir pasakoja Gražinai:
-Žinai,- sako,- sutinku bobulę, o ta man rodo: į snukį gausi. Aš jai: Pati gausi. Ji : Tu manęs nežinai, aš du kartus daugiau duosiu. Na ką galvoju, pasimaišė bobulytėi, ir nuėjau.
Grįžta bobulė ir pasakoja:
- Žinot, sutikau Landsbergi, rodau: Laikai valdžia. Tas man: Laikau. Aš jam: Laikyk stipriau. O jis: Tai kad proto neužtenka...

Sveiki gydytojau. Ar mano operacija buvo sekminga?
- Atleisk ,bičiuli, aš- šventas Petras.

– Kas vaizduojama šiame paveiksle: saulėtekis ar saulėlydis?
– Saulėlydis.
– Iš kur žinai?
– Pažįstu tą dailininką. Jis tik apie vidurdienį išsiropščia iš lovos.

Mokytoja klausia Petriuko:
– Kas toliau, Mėnulis ar Afrika?
– Aišku, kad Afrika! Juk Mėnulį tai matome, o Afrikos ne.

kalbasi dvi blondines:
-kaip tu galejai visie girdint is vadinti mane kvaile!
kita atsako:
-atleisk as nezinojau kad tu tai slepi!