Geriausi anekdotai

Eina pajūriu šeima. Prie jų priplaukia auksinė žuvelė ir sako:
- Šiandien man gera nuotaika, todėl išpildysiu 3 jūsų norus.
Berniukas šaukia:
- Ežiuko noriu!
Tėvas šaukia:
- Subinėn tą ežiuką!!
Motina šaukia:
- Ištrauk! Ištrauk! Ištrauk!

M: - Vakar Jonukas man pirmą kartą į lupytes pabučiavo.
O: - Na ir?
M: - Aš iš to malonumo taip keliukus suspaudžiau, kad net Jonuko akinukai sulūžo.

Mokytoja liepė nupiešti karvę, besiganančia pievoje. Petriukas atneša tuščią popieriaus lapą. Mokytoja klausia:
-O kur žolė?
-Ją suėdė karvė.
-O kur tada karvė?
-O ką ji ten veiks, kur nėra žolės?

Trys pelės bare giriasi kuri kietesnė:
- Aš valgau žiurkių nuodus,- sako pirmoji.
- Čia tai dar nieko. Aš valgau sūrį nuo pelėkautų,- sako antroji. O trečioji pelė atsistoja ir ruošiasi eiti. Kitos dvi klausia:
- Kur eini?
- Ai, namo katino dulkinti.

Mokykla. Pamoka. Mokytoja:
- Taigi, vaikai, prašom sugalvoti sakinį, kuriame būtų žodis “puiku!”.
Marytė kelia ranką:
- Saulė šviečia, kaip puiku!
Onutė neatsilieka:
- Šiandien gausiu 10, kaip puiku!
Mokytoja patenkinta:
- O gal kas galite sugalvoti sakinį, kur žodis “puiku” būtų dar labiau pabrėžtas?
Iš galo Petriukas:
- Vakar per vakarienę mano nepilnametė sesuo pasakė, kad laukiasi, ir tėtė
tarė “Nu, puiku, bl…, tiesiog puiku”

Skambutis į gelbėjimo tarnybą:
- Sveiki, aš medžiotojas, važiavau už miesto partrenkiau asilą... Ką man dabar daryti?
- Asilas stipriai nukentėjo?
- Jis nekruta, ant kelio kraujo klanas...
- Jūs sakėte, kad Jūs medžiotojas?
- Taip...
- Ar ginklas su Jumis?
- Taip, pasiėmęs...
- Nušaukite tada jį, kad nesikankintų!
Po kelių minučių vėl skambutis.
- Alio, tai vėl aš...
- Jūs nušovėte tą asilą?
- Ne - jis klūpi ant kelių, verkia ir siūlo man 300 eurų...

Ateina Petriukas į mokyklą. Mokytoja ir klausia:
– Petriuk, kelintais metais vyko karas?
– Nežinau, – atsako Petriukas.
– Kas po karo buvo? – toliau kamantinėja mokytoja.
– Nežinau.
– O ar Mėnulyje auga gėlės?
– Nežinau.
– Na, tai eik ir sužinok.
Parėjo Petriukas namo, sužinojo ir grįžo į mokyklą.
Mokytoja klausia:
– Kiek tau metų?
– 1941.
– Kas tavo galvoje dedasi?
– Griuvėsiai ir duobės.
– Ar tu kvailas?
– Mokslininkai to dar neištyrė.

Kartą ponia Jonaitienė atėjo į bažnyčią pakalbėti su kunigu. „Kunigėli, ką man daryti. Mano vyras kaskart per mišias užsnūsta.“ Kunigas nieko nelaukdamas ir atsakė: „Jokių bėdų. Štai, imkit, šitą segtuką, ir kai tik pamatysiu, kad jis jau užmigęs, duosiu jums ženklą ir jus gerai jam įsekit į koją.“
Sekantį Sekmadienį, bažnyčioje, ponas Jonaitis užmigo. Šitai pastebėjęs, kunigas suriko „Ir kas dėl mūsų visų pasiaukojo?“ ir palinksėjo poniai.
„Jėzus Maria!” sušuko vyras, gavęs gerą dozę segtuko. „Teisingai, pone Jonaiti, Maria pagimdė mūsų išgelbėtoją.“ Sako kunigas, nusišypsojęs moteriškei.
Ne už ilgo, Jonaitis vėl užmigo. Kunigas iškart pamatęs vėlgi surėkė: „Ir dėl ko mes čia esame?“ Jonaitienė vėl įsmeigė, ir tasai suklykė „Dėl Dievo...“ „Taip, mano vaike, dėl Dievo...“
Ilgai netrukus, jis vėl užmigo, tik šįkart kunigas nepastebėjo. Pagreitinęs tempą, kunigėlis jau buvo kelis kartus davęs signalus Jonaitienei, bet ji vis pražiopsodavo. Galų gale kunigas suriko „Ir ką Ieva pasakė Adomui, kai ji jam pagimdė 99-ą vaiką?“
Ponia Jonaitienė įsmeigė segtuką, ir vyras suriko: „Tu dar kartą įbesk ta suknistą daiktą, ir aš jį per pus nulaušiu ir sukišiu tau į šikną!“
„Amen.“ Tarė žmonės.

Motina turėjo tris dukras, kurios sugalvojo visos ištekėti tą pačią dieną. Na, atšoko vestuves, o vakare dukros su savo jaunikiais užsidarė savo kambariuose – patys suprantate, ko. Motina nutarė pasiklausyti prie durų, kaip gi joms ten einasi. Priėjo prie vyriausios dukters durų, o už jų – šauksmai, aimanos, dejonės. Priėjo prie viduriniosios dukters kambario, o ten kad juokiasi, kad žvengia. Galop priėjo prie trečiosios dukters kambario – visiška tyla.
Ryte, kai visi susirinko daryt pachmielo, motina pasikvietė visas dukras ir klausia vyriausiosios:
-Šiąnakt iš tavo kambario girdėjau riksmus. Gal kas nutiko?
-Ne, mama. Juk tu mane mažą mokei, kad jei skauda, reikia šaukti.
Motina supratingai linkteli ir klausia antrosios dukters:
-Tavo kambaryje aš girdėjau juoką. Gal kas nutiko?
-Ne. Juk kai buvau maža, tu man sakei, kad reikia juoktis, jei kutena.- atsako dukra. Tuomet motina klausia jauniausios dukters:
-O pas tave išvis buvo tylu. Gal kas negerai?
-Viskas gerai. Juk pati mane mokei, kad negalima kalbėti pilna burna.

Atbėga Petriukas pas mamą ir rėkia:
-Mama, tėvelis palėpėj pasikorė!
Mama greit nubėga. Pamčiusi,kad nieko nėra jau ruošiasi rėkt ant jo, o jis prabyla:
-Su balandžio pirmąją! Jis rusy kabo.